Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus, kuriuos galėsite bet kada atšaukti. Daugiau informacijos

Žuvys

Žuvys

Tvenkiniuose ir baseinuose tinkamos laikyti žuvys, kurios greitai auga ir prisitaiko, nėra itin reiklios. 

Daugiau informacijos telefonu 868 609460 (I–V nuo 10.00 iki 19 val.)


 

Rodyti:
Rūšiuoti pagal:

Karpis KOI - Carpio KOI

KOI karpiai būna oranžinės, geltonos, rožinės spalvos, būna išmargintų juodomis, baltomis, raudonomis ar geltonomis dėmėmis arba baltų - albinosų. Subrendę būna ~15cm. Ėda įvairų maistą: vandens augalus, vabzdžius, vėžiagyvius (ir zooplanktoną), bentoso kirminus, gali ėsti grybus. KOI karpiai yra ..

Žvaigždėtasis eršketas (Sevriūga)

Kūnas ilgas, pilvinė dalis tiesi, nugarinė iškili. Snukis ilgas, su lygiais be spuogelių ūseliais prieš žiotis. Nugara pilkšvai rusva. Pilvas šviesus. Gyvena iki 45 m, subrendę būna maždaug 80-140 cm ilgio. Minta įvairiais bestuburiais, smulkiomis žuvelėmis. ..

Sibirinis eršketas

Tai – ilgaamžė žuvis. Eršketas išties gali papuošti jūsų vandens telkinį. Įžuvinimo reitinge užima aukštą vietą ir yra tikrai populiari tarp tvenkinių turėtojų. Tai plėšrios žuvys, natūraliai eršketai maitinasi vabzdžių - lervomis, vėžiagyviais, zooplanktonu. Šeriant dirbtinai naudojamas specializuo..

Orfa - Leuciscus idus var. orphus

Lietuvoje aklimatizuota meknių atmaina – orfa (Leuciscus idus var. orphus). Ji oranžinės ar raudonos spalvos, o juodi pigmentai koncentruojasi į dėmes. Ji paprastai užauga 30 cm. Šios žuvys aktyvios, greitai plaukiojančios, įdomu jas stebėti. Orfos paprastai minta vabzdžiai, tačiau ės ir tvenkini..

Karosai (vienspalviai, margi)

Ši žuvų rūšis yra labai paplitusi stovinčiuose vandenyse. Uždumblėję ežeriukai, tvenkiniai, kūdros, užžėlusios upių senvagės – vietos, kur visuomet gali sugauti karosą. Palankiomis sąlygomis karosas gali užaugti iki 50 cm ilgio ir sverti net 5 kg. Tuo tarpu dažniausiai suaugę šios rūšies atstovai sv..

Plačiakaktis

Žuvies kūnas: Nuo kitų karpinių žuvų margieji plačiakakčiai skiriasi galvos forma su plačia išsikišusia kakta ir žemai esančiomis akimis. Margieji plačiakakčiai nuo baltųjų plačiakakčių skiriasi: neturi briaunos ant pilvo, didesne galva, ilgesniais krūtininiais pelekais, mėsingesne apatine ..